Klimatui keičiantis, škvalų ir tropinių karščių Lietuvoje pasitaiko daugiau. Laimė, kad Lietuva yra išsidėsčiusi tokioje klimato zonoje, kur cunamio bangos, žemės drebėjimai, uraganai kol kas mūsų tautiečiams atrodo tolima. Tikimės, kad taip bus visada.
Stichinė nelaimė ir jos padaryta žala šiandieną retai kada būna neįtrauktos į nekilnojamo turto draudimą, kadangi jų vis daugėja, o padaroma žala neretai siekia nuo keletos šimtų, iki keletos tūkstančių eurų. Lietuvoje daugiausia žalos padaro didelis vėjas, kuris, beje, irgi yra stichinė nelaimė. Jis yra skirstomas į 4 lygius pagal stiprumą:
- Audra. Tai vėjas, kurio greitis siekia 20,8 m/s. Tokio stiprumo vėjas gali nunešti namų, šiltnamių stogus, nulaužti medžių šakas ar visus medžius išrauti su šaknimis. Vasaros laikotarpiu tokį vėją lydi ir lietus bei perkūnija.
- Škvalas. Škvalas yra šiek tiek stipresnis už įprastą audrą. Vėjo stiprumas – 20–30 m/s. Škvalas, dar kitaip vadinamas umaras, atsiranda susidūrus šaltoms ir šiltoms oro masėms. Įprastai škvalas prasideda staigiai ir dažniausiai yra lydimas smarkaus lietaus, žaibavimo. Lietuvoje įprastai škvalai būna liepos – rugpjūčio mėnesiais, ypatingai po didesnių tropinių kaitrų.
- Uraganas. Vėjo stiprumas gali siekti nuo 33 m/s iki 70 m/s. Uraganai, įprastai vasarą, susidaro virš jūrų ir vandenynų. Vienas žymiausių uraganų Lietuvoje – 1999 metais siautęs „Anatolijus“. Jo metu, Nidoje, vėjo greitis siekė net 40 m/sek. Šio uragano metu žuvo 2 žmonės, o padaryta žala buvo didžiulė.
- Viesulas. Tai stiprus, vertikalus sūkurys, Šiaurės Amerikoje dar vadinamas tornadu. Lietuvoje yra buvę mažų viesulų.
Gali atrodyti, kad stiprūs vėjai kartu su audra ar uraganu dažniausiai pasirodo vasarą. Tiesa ta, kad žiemą taip pat dažnai pasitaiko stiprių vėjų ir audrų, tik jos pasireiškia dideliu snygiu. Dėl didžiulio kiekio sniego, gali įlūžti stogas arba prasiskverbęs sniegas gali aplieti namo lubas, sienas.
Stichinė nelaimė – bauginanti mintis, tad rekomenduojame įsitikinti, ar stichinių nelaimių žala yra įtraukta į Jūsų draudimo sutartį. Tuomet žalos atstatymas arba žalos sutvarkymas nebus toks skausmingas.
Stipraus vėjo pavojus
Apie numatomą stiprų vėją įprastai praneša per žinias, naujienų portalus ir kitus šaltinius. Nors Lietuvoje ypač stiprūs uraganiniai vėjai pasitaiko retai, svarbu atsiminti keletą patarimų, kurie gali pagelbėti tinkamai pasiruošti artėjančiai audrai.
- Turėkite maisto atsargų 2–4 dienoms.
- Turėkite žibintuvėlį ir atsarginius maitinimo elementus. Audros metu dingus elektrai, nerizikuokite pasišviesti su žvakėmis ir degtukais. Kilus gaisrui, prisikviesti pagalbą gali būti labai sunku.
- Turėkite būtiniausių vaistų (vaistų nuo skausmo, nuo temperatūros ir pan.)
- Pasirūpinkite vandens atsargomis, kurių užtektų visai šeimai savaitei.
- Išjunkite iš elektros lizdų nenaudojamus elektros prietaisus, užsukite dujas.
- Iš lauko/terasos suneškite į vidų visus lengvai nupučiamus daiktus. Papildomai pritvirtinkite arba nuimkite namo dalis, kurios gali būti lengviau atplėšiamos (pavyzdžiui, balkoninės/terasinės markizės, vėliava, sulankstoma pavėsinė, pakabinamos gėlės)
- Sandariai uždarykite visus langus, orlaides, ventiliacines angas. Namuose negali susidaryti skervėjai. Uždarykite visas duris, esančias namuose (kuo labiau sumažinsite skervėjo riziką – tuo geriau).
- Pastatykite automobilį kuo atviresnėje vietoje šalia namų. Svarbu, kad šalia nebūtų medžių, gatvės apšvietimo stulpų, elektros perdavimo linijų, statinių ir pan.
- Slėptis nuo vėjo saugiausia yra namuose, patalpoje, kur mažiausiai langų ir stiklinių lauko durų. Pavyzdžiui – sandėliuke, rūsyje, vonios kambaryje.
- Susikraukite svarbiausius daiktus, jeigu tektų evakuotis (visų šeimos narių pasus, šiltus drabužius, maistą, apklotus).
Uragano metu, svarbiausia yra likti namuose, geriau – pirmame namo aukšte. Stenkitės būti kuo toliau nuo stiklinių durų, langų.
Pagal galimybės, būkite įsijungę radiją arba televizorių. Reikėtų išlikti ramiems ir išgirdus raginimus evakuotis, nedelsiant taip ir padaryti. Geriau skubotų sprendimų dėl evakuacijos nepriimti patiems. Tausokite telefonų baterijas.
Nuo gamtos stichijų padarytų nuostolių negali niekas apsaugoti, tačiau finansiškai padengti nelaimės nuostolius gali padėti išspręsti draudimo išmoka. Saugoti savo šeimos santaupas draudimo pagalba reikėtų ne tik vasarą, bet ir žiemą – stiprūs vėjai siaučia ištisus metus, o įvykę nuostoliai dažnai ne tik ištuština numatytą šeimos atostogų biudžetą, bet kartais tampa tiesiog nepakeliami.
Audros metu gali pasitaikyti ir kruša. Jeigu ant namo stogo turite saulės elektrines, būtinai tai pasakykite savo draudimo agentui. Tai turi būti įtraukta į draudimo polisą atskirai – tam, kad gamtos stichijoms apgadinus saulės baterijas, draudimas žalą padengtų. Žalos sutvarkymas tuomet Jums nieko nekainuos, nes tai padengs draudimas.
Žaibolaidžiai – dar vienas svarbus įrenginys, gamtos stichijos žalos prevencijai. Audros metu, žaibo smūgis į namą gali sukelti gaisrą, dėl to gali kilti pavojus gyvybei.
Jeigu gyvenate nuosavame name, turėkite omenyje, kad žiemą nuo stogo čiuožiantys sniego luitai ir krintantys varvekliai taip pat gali padaryti nemenkos žalos ne tik, pavyzdžiui, namo terasai, stogeliui, bet ir būti pavojingi žmogaus gyvybei. Rekomenduojame atvėsus orams ir įvykus dideliam snygiui, nuvalyti nuo stogo sniegą, o susidarančius varveklius vis nudaužyti, kad jie nespėtų susiformuoti labai dideli.
Deja, stichinė nelaimė nepasirenka aukų. Nors nuo gaisro pavojaus ar užliejimo pavojaus kai kuriais atvejais yra įmanoma apsisaugoti, tačiau nuo gamtos stichijų – nelabai įmanoma. Statant privatų namą, galima pasirūpinti, kad šalia namų nebūtų aukštų medžių, elektros ar apšvietimo stulpų, vengti bet kokių lengvai nuo namo nuplėšiamų detalių. Vis dėlto net ir iš namų šeimininkų pusės atlikus visus apsisaugojimo veiksmus, stiprus vėjas gali apgadinti namą atpūtęs į Jūsų kiemą kaimyno tvoros ar stogo atplaišą. Tiesa, nors atokiai nuo namų augantys medžiai apsaugos nuo užvirtimo ant namo, bet per vasaros karščius, jie gelbės namus nuo tropinių karščių ir sukurs malonų pavėsį. Dėl to mes rekomenduojame rinktis būsto draudimą ir susimokėti už ramybę, kad prireikus – draudimas išgelbėtų Jūsų namus. Žalos sutvarkymas arba pilnas žalos atstatymas dažniausiai kainuoja labai daug. Kartais tinkamai nepasvėrus rizikos, vėliau tenka tvarkytis su didele žala (ne tik finansine, bet ir moraline).
Liūdna žinia ta, kad gamtos stichijų sukeliamų nelaimių, prognozuojama – tik daugės. Taip yra numatoma dėl klimato krizės. Šilumos šuoliai, tropiniai karščiai ir alinančios sausros, nesibaigiančios liūtys – turbūt visi esame pastebėję, kad jų vis daugėja. Klimato kaita liečia visą pasaulį, todėl linkime būti budriems, neprisidėti prie klimato kaitos (gelbėdami žemę, iš tikrųjų gelbėjame patys save) ir apsaugoti savo namus.
Turiu Žalą komandos pagalba ištikus draudiminiam įvykiui. Žalos atstatymas.
Škvalas, audra, stichinė nelaimė – ne pasaulio pabaiga. Įvykus nelaimei (pavyzdžiui, ant stogo užkritus medžiui, sniego tirpsmo vandeniui užliejus ir sugadinus sienas arba bet kokiai kitai būsto nelaimei), kurių metu buvo padaryta žala Jūsų kilnojamam turtui arba nekilnojamam turtui, jeigu turite draudimą, kreipkitės į mūsų komandą. Mes perimame iš Jūsų visą nemalonų draudiminio įvykio tvarkymo procesą ir viskuo pasirūpiname :
- Išanalizuojame Jūsų draudimo sutartį ir įvertiname, ar draudimas gali atlyginti patirtą žalą, t.y. ar patirta žala ir objektas, kuriam žala buvo padaryta yra įtraukta į sutartį
- Susisiekiame su Jūsų draudimo bendrove dėl patirtos žalos atlyginimo
- Įvertiname patirtą žalą
- Pasirūpiname, kad gautas nuostolių atlyginimas būtų sąžiningas.
- Įvertiname kokio remonto reikia
- Jeigu yra poreikis, atliekame namuose remontą
- Jeigu yra poreikis, atliekame profesionalų patalpų džiovinimą (jeigu lietus arba sniego tirpsmas užliejo namus), specializuotą valymo po gaisro ir kitus valymo darbus.
- Žalos sutvarkymas arba pilnas žalos atstatymas – mūsų sritis, tad pasitikėkite profesionalais!
