+370 69333933 Savitarna
2024 Gegužės 27 d.

Valstybinio turto draudimas: skeptiškas žvilgsnis į mokesčių mokėtojų pinigų valdymą

Įvykusi nelaimė Medininkų pasienio punkte iškėlė esminį klausimą apie valstybinio turto draudimo svarbą. Šis įvykis įrodė, kad neapdraustas valstybinis turtas gali sukelti didelius finansinius nuostolius, kuriuos galiausiai padengia mokesčių mokėtojai. Ar neefektyvus visuomenės lėšų naudojimas gali būti pateisinamas, turint omenyje, kad draudimo polisas galėtų padėti išvengti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų nuostolių?

Neefektyvus visuomenės lėšų naudojimas

Prieš daugiau nei mėnesį įvykusi nelaimė Medininkų pasienio punkte, kur liepsnojo angaras, iškėlė viešą situaciją ir diskusiją apie valstybinio turto draudimo svarbą. Šis angaras, deja, neturėjo draudimo, tad atnešė didelę materialinę žalą valstybei. Tokio pastato draudimo polisas būtų kainavęs kur kas pigiau, nei atkūrimas po gaisro, todėl tai tapo pavyzdžiu, kaip neapgalvotas mokesčių mokėtojų pinigų valdymas gali atnešti didelius nuostolius ir sukelti daug nereikalingų rūpesčių. „TuriuŽalą.lt“ vadovas, draudiminės turto žalos ekspertas Vytautas Binkauskas daro prielaidą: „Galima tik spėti, kad draudimo polisas tokiam pastatui būtų kainavęs apie 3-5 tūkst. eurų, tuo tarpu pastato atstatymo išlaidos po nelaimės galėjo siekti ir milijoną.“

Vytautas Binkauskas, „TuriuŽalą.lt“ vadovas

Panaši situacija buvo įvykusi ir 2023-aisiais, lapkritį, Vilniuje. Senelių namuose „Senevita“ įvyko dramatiškas ir aukų pareikalavęs gaisras. Senolių namai taip pat nebuvo apdrausti. Draudiminės turto žalos ekspertas Vytautas Binkauskas dalinasi asmenine patirtimi atkuriant degusius senelių namus: „Remonto ir atstatymo išlaidos atkuriant senelių namus buvo padengtos iš valstybės biudžeto. Draudimo metinis polisas tokiam pastatui būtų kainavęs apie kelis tūkstančius eurų. Tuo tarpu pilnas pastato atstatymas mūsų vertinimų galėjo kainuoti apie 100 tūkst. eurų, kas yra gerokai brangiau, lyginant su metinio draudimo poliso kaštais.“  

Draudimo svarba ir galimybės

Valstybės biudžetas dėl neatsakingo požiūrio patiria milžiniškus nuostolius. Minėti įvykiai verčia susimąstyti, kodėl tokios situacijos apskritai yra įmanomos? Ar tai – rizikų įvertinimo stoka, biudžeto plane nenumatomos lėšos viešųjų pastatų draudimui, o galbūt žinių trūkumas apie draudimo svarbą ir naudą?

Norėdami išvengti panašių situacijų ateityje, turėtume kelti sąmoningumą apie turto draudimo svarbą. Valstybinių institucijų sprendimas drausti ar nedrausti savo turtą turėtų būti priimamas remiantis racionaliu mąstymu ir ilgalaikio efektyvumo principais. Tai leistų sutaupyti viešąsias lėšas, užtikrinti didesnį pasitikėjimą valstybės institucijomis, o galiausiai, valstybės pavyzdys būtų puikus paskatinimas ir edukacija Lietuvos piliečiams, kad būsto draudimas – būtinas kiekvienam nekilnojamam turtui.
TuriuŽalą.lt“ vadovas Vytautas Binkauskas dalinasi apie galimybę tobulinti valstybės NT objektų valdymą skatinant institucijas apdrausti jų valdomą turtą, „kad ateityje ne tik sutaupytumėme, bet ir užtikrintumėme visų mūsų saugumą.“ Nelaimių pavyzdžiai skatina pasimokyti iš klaidų ir permąstyti valstybės turto valdymo politiką, biudžeto planavimą ir imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią panašioms situacijoms ateityje.

Ankstesnė naujiena
Kita naujiena